- pliundra
- pliùndra sf. (1) menk. 1. Vkš, Krtv, Krok, J nerimta, netinkamo elgesio, apsileidusi mergina, moteris: Kas tokią pliùndrą ims! Mžk. Pliùndra – visur jos pilna Škn. Iš tavęs tai tikra pliùndra, sarmatos neturi itep vaikščioti Arm. 2. NdŽ šlapdriba, drėgnas oras.
Dictionary of the Lithuanian Language.